išsklaidyti

išsklaidýti K; R412,421, N iter. išskleisti. 1. Š, LL214, Rtr išblaškyti, išskirstyti iš krūvos: Pradalgiais nuverstą žolę išsklaido, kad džiūtų rš. Vienas žmogus norėjo nukasti tą pilakalnį, išsklaidýti LKT173(Pgg). | Išsklaidytas apšvietimas, kai šviesos srautas maždaug vienodai pasiskirstęs aukštyn ir žemyn rš. | refl. BŽ71: Kumet minamas molis išsisklaĩdo į pašalius, tumet sumeta molį į vidurį ir vėl mina toliau Vkš. Grūdai išsisklaĩdė J. 2. Rtr išvaikyti, išgainioti būryje esančius: Lytus žmonis išsklaĩdė Šll. Tai mes išsklaĩdėm mušeikas šituos Trgn. Minia buvo išsklaidyta, ir policija apstojo gatvę K.Bor. Vilkas išsklaĩdė avis iš būrio, o tu vaikus iš kuopos J. Štai ateina valanda ir atėjo, kad būsite išsklaidyti kiekvienas į savo vietą brš. 3. refl. R, Š, Rtr, NdŽ išsiskirstyti iš būrio, išsivaikščioti, iškrikti, nebebūti drauge: Tie vaikai išsisklaĩdės LKT152(Sk). Turiu šeimos, ale visi išsisklaĩdę Btg. Išsisklaĩdėm kur katras sau Antz. Jaunimė išsisklaĩdė kur kas Lt. Išsisklaĩdė, nebebuvo teismo Vdn. Išsisklaĩdė visos karvės Pnm. Vanagiukas įsisuko, vieną [varną] ans paėmė, nudangino čia tos išsisklaĩdė Sd. Išsisklaĩdė kaip žąsys Kl. Saimas iki ketvergo išsisklaidė LC1883,3. 4. išmėtyti, išskirstyti: Mes tapėm išsklaidýti į keletą būrių Plšk. Ponas jų kaimą išsklaĩdė, paėmė žemę Grd. | refl.: Sodybos buvo išsisklaidžiusios po visą kraštą rš. ║ padaryti padriką, nesusijusį: Atskiros vokiečio charakterio ypatybės, išsklaidytos po visą pasaką, kartu paimtos sudaro ryškų paveikslą rš. Kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. | refl.: Valstiečiai veikė per daug išsisklaidę, neorganizuotai rš. 5. išvartyti, išžiūrinėti: Jau kaip vienos būsma, išsklaidýsma dovenas Varn. Visus kambarius išsklaĩdė [vagys], pasiėmė, ko reik Rsn. 6. DŽ blaškant išgainioti ką susitelkusį: Vėjas išsklaidė miglą Rtr. Tegu pakils vėjas, išsklaidỹs debesis Dkš. | refl.: Debesiai išsisklaĩdė Plik. Iš ryto rūkas išsisklaidė, pradėjo vėl pūsti vėjas K.Bor. Išsisklaidė karo dūmai, nutilo patrankos P.Cvir. Slėptuvėje dar neišsisklaidęs užgesintos lajinės lemputės kvapas J.Avyž. Greit išsisklaido tamsa P.Cvir. | prk.: Išsisklaidė (išnyko) jos veido raukšlės, ji šypsojosi J.Marc. ║ prk. išblaškyti, panaikinti (kokį slegiantį jausmą, nuotaiką ir pan.): Nuobodulį išsklaidýti NdŽ. Išsklaidýti abejones DŽ¹. Mokslas išsklaidė senuosius prietarus sp. Būtinai turiu išsklaidyti tokią nuomonę apie save rš. ^ Geras patarimas rūpesčius dažnai išsklaido KrvP(Žml). | refl.: Jo bloga nuotaika palaipsniui išsisklaidė rš. 7. N išplėtoti ką suglaustą: Stovi beržas šalyj kelio, išplėtojęs šakeles, aukštyn iškėlęs viršūnę ir išsklaidęs lapelius J.Jan. 8. išdraikyti, išplaikstyti: Pamatė jį kartą prievaizdas bestovint išsklaidytais plaukais lauke J.Jabl. | refl.: ^ Išsisklaidę kaip perkūno ūsai PPr285. ║ refl. NdŽ išsiskėtrioti, išdrikti: Guli sušilęs, išsisklaĩdęs Plng. | prk.: Kad ji tokia išsisklaĩdžiusi (išsiblaškiusi), pamiršta, ką daro Krtn. 9. išplatinti: Žmogus išsklaidė asilą po visur Blv. | refl.: Indoeuropiečių kalbos yra kilusios iš bendro kamieno ir išsisklaidžiusios po visą pasaulį rš. [Pasakos] tarp įvairių tautų išsisklaidžiusios LTII481(Bs). 10. išleisti iš savęs (į aplinką), paskleisti: Spindulius šviesius, šiltus [saulelė] išsklaĩdė BM420(Kp). 11. išeikvoti, iššvaistyti: Kur anie piningus išsklaĩdė, niekas nežino Krš. Išsklaĩdė viską į šonus, a ne pasiutusi?! Krš. | refl.: Jų turtas išsisklaidė lyg dulkės nuog vėjo rš. \ sklaidyti; apsklaidyti; atsklaidyti; išsklaidyti; nusklaidyti; pasklaidyti; persklaidyti; prasklaidyti; prisklaidyti; razsisklaidyti; užsklaidyti